- žliurgčioti
- žliùrgčioti, -ioja, -iojo intr., žliurgčióti, -iója, -iójo 1. Užv, Ll žliurgsėti, teškėti: Einant žliurgčió[ja] vanduo, kad žemė papijusi, parmirkusi, pilna vandens; čeverykai, jei prisėmęs eini, tai žliurgčió[ja] J. Kurpės žliùrgčio[ja] pilnos vandens Up. Kaliošai kiauri, i žliùrgčio[ja] kojos par dieną Tv. Prisėmiau batus, pelkėmis bežliurgčiodamas Dv. ║ klibant žlegsėti: Kur du [dantys] apmautì, kaip kandu, žliurgčió[ja] DūnŽ. 2. po truputį tekėti, srūti: Iš ronos krau[ja]s žliùrgčio[ja] Up.
Dictionary of the Lithuanian Language.